- nupešti
- nupèšti, nùpeša, nùpešė tr. 1. SD1116 nurauti (ppr. plaukus, plunksnas): Ana jam plaukus nùpešė J. Nės jis tuo plaukų nuo kiaušės nùpešė pluoštus K.Donel. Smakras nùpeštas, plaukai galvos išpešti DP145. Pliką nupešu R218. Kiekvienas mokąs žavėti būk pačiu žvilgterėjimu galėjęs nupešti avių vilną M.Valanč. Tuo tą paukštį nupešė, iškepė BsPIV266. Nupèšdavom kokią vištą, tuoj atalekia plūksnų Kp. | prk.: Jums garbė, kad vindas jūsų, sukriai besisukdams, pakulų bei linų kuodelį nùpeša (po truputį pešamą suverpia) greitai K.Donel. ^ Nupešė žvirblelis pelėdai galvą Kos90. Kad pasiekčiau, poną Dievą nupeščiau LTR. Višta nupešta, tvoron inkišta (kultuvė) LTR(Mrk). | refl. tr.: Plaukus nusìpeša, bet mokesnių neišmoka Varn. Tai matydami, ... barzdas iš piktumo ką tik nenusipešė BsPIII7. ║ refl. šertis: Į rudenį tai visos senės žąsys nusìpeša Šn. | prk.: Į lagerį atvarydavo juos baisiai nusipešusius, sunykusius, susmukusius B.Sruog. 2. nurauti (augalus), nuravėti: Supulkim greit visos prie ežių, ir netruksma nupèšt Užp. ║ prastai nupjauti: Lig aš du pradalgiu nupjaunu, tai jis vos vieną nupeša Km. 3. nuskinti, nuraškyti: Medžiui lapus nupèšti, nuskinti KI3. Nupešu varpas R. Nupèš visą darželį tie vaikūzai Šm. Anskis pasilenkęs nupešė smilgą ir įsikando į dantis I.Simon. 4. prk. gauti, laimėti: Nėko gero nenupèštum taip nupuolęs Vn. 5. BzF154 nuveikti, numušti: Mūsiškiai juos nupèš Jrb. | refl. tr., intr.: Pažiūrėkim, katras katrą nusipèš Ėr. O tačiau nusipèšt smagiai į karčemą bėga K.Donel. 6. refl. nuvargti, nusivaryti besipešant: Abudu dabar nusipẽšę [po muštynių] Ėr. 7. refl. nueiti, nubėgti pešantis, mušantis: Mes nubėgom nubėgom, nusipešėm nusipešėm Gs. \ pešti; apipešti; atpešti; įpešti; išpešti; nupešti; papešti; prapešti; pripešti; supešti; užpešti
Dictionary of the Lithuanian Language.